Dar iki krikščionybės buvo kovo pradžioje švenčiama Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai, pempės bei kiti sparnuočiai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni. Atėjus krikščionybei, su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Jo mama Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros. Kai princui Kazimierui suėjo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą. Žygio metu Kazimierui teko stebėti žmonių žiaurumą – plėšimus, sukilimus dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimus. Nuo to laiko jis tapo labai pamaldus, gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Jaunuolį mokė Krokuvos kanauninkas Janas Dlogošas. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius nepagydomomis ligomis. 1521 m. jis buvo paskelbtas šventuoju. XVII a. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. Kazimieras vaizduojamas su baltąja lelija, dorumo, skaistumo ir kuklumo simboliu, rankoje bei kunigaikščio karūna ir karališka šermuonėlių mantija, pabrėžiančia jo kilmę. Kazimiero, Kazio vardas Lietuvoje visais laikais buvo garbingas ir populiarus, suteikiamas ne tik berniukams. Ir mergaites pavadina Kazimieromis, Kazėmis, Kazytėmis. Dabar Kazimierinių metu Klaipėdoje ne tik sveikinami Kazimierai ir Kazimieros, bet ir vyksta tradicinė Kaziuko mugė. Mugė Klaipėdoje šurmuliuoja senamiestyje įprastai pirmąjį kovo savaitgalį. Mugės šurmulį pagyvina muzikantai, konditeriai. Čia susirenka geriausi pynėjai, kalviai, puodžiai, audėjai bei kiti amatininkai iš visos Vakarų Lietuvos savaitgalį siūlo savo gaminius. Tradicinė mugės prekė – verba.

Klaipėdos krašto Kazimierų bendriją, 1992 m. įkūrė amžinos atminties klaipėdietis Kazimieras Vizbaras su bendravardžiais. Bendrija miestui padovanojo gražią Kazimierinių šventę, tapusia tradicine pavasario švente. Šventės organizatoriai visus sveikina su pavasariu ir Kazimierinėmis ir kviečia dalyvauti Kazimierinių šventėje „Klaipėdos Kaziukas“.

Šventės organizatoriai